- tvermingas
- tvermìngas, -a adj. (1) DŽ, NdŽ
1. Vkš ilgai išsilaikantis, patvarus: Pušis nėra kietas medžias, bet tvermingas rš. Tie vartai apkalti būs tvermingesnì Žd.
2. kuris geros sveikatos, stiprus: Nebtvermìnga palikau, susisuka galva – i virstu Krš. Tie džiusnos tvermìngi Krš.
3. FT, NdŽ ištvermingas: Žmonės, nebegerbdami tėvų papročių, pastoja darbe vis nebtvermingesni prš.
tvermìngai adv. DŽ, NdŽ: Kautis be pertrūkio jokio tvermingai HI.
Dictionary of the Lithuanian Language.